pakavonė

×pakavõnė (l. pochowanie) sf. (2) 1. saugojimas, apsauga: Piningus į pakavõnę duoti KII314. Piningai už kelnorę, už pakavõnę KII2. 2. paslėpimas: Menka tavo pakavõnė, kad visi mato J. 3. CII180, N slėptuvė: Pakavonė – vieta, kurioj kavojame daiktus valgomus, kad šilima, saulė arba šaltis negadintų I. Dabar tų pakavõnių (vietų pasislėpti) yr: tai rugiai, tai kiti javai Gs. 4. Krš, Užp, Mrc palaidojimas, laidotuvės: Tėvo pakavõnė man gerokai kaštavo Skr. O pakavõnei tai galgi mažai išėjo?! Sb. Nuėjau lankyt, ir pradėjo kalbėt apie pakavõnę Slm. Buvau ir aš an pakavõnės Rud. 5. arešto namai, daboklė: Ką į pakavõnę įsodinti KI94.